- mūksoti
- mūksóti, mū̃kso, -ójo intr. 1. J, Sl, Ukm būti nieko neveikiant, tyliam; stovėti ar sėdėti paniurusiam; murksoti, kiurksoti: Jasius mūksojo kur pašalėje, rūkė cigaretes J.Paukš. Ko čia mūksaĩ sustraukus, eik an darbą! Ds. Nusibodo mūksóti, eisiu pasivaikštinėti PnmR. Ar kas nenusdorijo, kad perdien namie mūksai? Ds. Kampe mū̃kso, kai žemę pardavęs Sv. Ko mūksai, Petreli, ore, dar sušalsi! Rk. Su ana apsižanijęs turėtumi mūksóti Krtn. ║ būti nejudančiam, stūksoti: Matai, koks debesys te mū̃kso Ds. Tos miglos mūksojo kaip kalnas rš. Mūkso (orig. mukso) ledas B, MŽ, N, [K]. Kaip užmoviau vakar kepurę ant stulpo, tai ir tebemū̃kso Sb. ^ Du kiūkso, du mū̃kso, du bėga, du gena, devintas skaroms plakas (karvės ragai, ausys, kojos, uodega) Štk. 2. būti apsiniaukus: Kelinta diena mū̃kso ir mū̃kso, pratruks kada ir lytienai Ds. Kai mūkso, tai sunku pasakyt, kur ir saulė yra Jž. \ mūksoti; išmūksoti; pamūksoti; pramūksoti
Dictionary of the Lithuanian Language.